Žąsys žiemoja už ūkininko žaliųjų žirnių laukų, žaismingai žvalgosi žvarbiame vėjyje. Žiema žemėje žavi – žalsvos žolės lopinėliai dar žvilga, žiedai žemėse žūsta, tačiau žvilgsnis žavi. Ūkis, užaugintas užuovėjoje, žavi žiemą žvėris ir žmogiškąją žvilgsnio pusę. Žingsniuojant žvirgžduotu žvyrkeliu, žvilgčioja žemė, žėrinti žiemos šviesoje, žadanti žavesio ir žydinčių žiedų sugrįžimą